Lietuvos vakaruose, Pajūrio žemumoje, šalia Nemuno upės, įsikūręs Pagėgių kraštas. Pirmą kartą istorijos šaltiniuose Pagėgiai paminėti 1307 metais. XX amžiaus pradžioje per Pagėgius buvo gabenama draudžiama lietuviška bei rusiška spauda. Tuo metu aktyviai steigėsi jaunimo draugijos „Rūta“, Klaipėdos draugijos „Sandora“ Pagėgių skyrius, draugija „Aušra“. Jos jau turėjo ir savo bibliotekėles arba knygas skaitymui skolindavosi. Išskirtinė buvo Klaipėdos krašto mokyklų draugija, kurią įsteigė vietos inteligentai. Mat jie buvo labai susirūpinę dėl didėjančios vokiško fašizmo bei nacionalizmo grėsmės. Jos veiklą finansavo Lietuvos buržuazinė vyriausybė, kuri siekė žūtbūt sustiprinti savo valdžią bei įtaką. 1938 metais šiai draugijai priklausė ir 468 auklėtinius turėjusi Pagėgių K.Donelaičio gimnazija.
Kadangi mokyklų bibliotekos buvo nepajėgios patenkinti visų skaitytojų poreikių, pradėjo kurtis kilnojamos bibliotekėlės. Šios bibliotekėlės nustatyta tvarka „ėjo“ per mokyklas. Jų paslaugomis naudojosi ne tik mokiniai, bet ir visas jaunimas. Knygų fondą sudarė vokiški bei lietuviški leidiniai. Prie mokyklų veikė ir visuomeninės bibliotekėlės suaugusiems. Šių bibliotekėlių fondus dažniausiai sudarė aukotos knygos. 1935-aisiais vienas knygų mylėtojas iš Pagėgių rašė: „Labai gaila, kad tų knygynėlių yra vos 5, jų Pagėgių apskrityje reikėtų bent 30, ir kas pusmetis keistis vietomis“ (D. Kaunas). Tiesa, gana turtingas buvo Pagėgių realinės žemės ūkio mokyklos bibliotekos fondas.
Steigėsi ir gyvavo profesinių draugijų bibliotekos. 1936 metais Geležinkelininkų taupomosios-skolinamosios kasos biblioteka įsisteigė Pagėgių geležinkelio stotyje. Čia buvo sukaupta apie pusė tūkstančio spaudinių. Lietuviškų knygų trūkumas vertė visuomenę savo jėgomis organizuotis ir steigti bibliotekas. Taip Pagėgiuose buvo įsteigta paštininkų biblioteka. Joje iki 1938 metų buvo sukaupta apie 500 knygų. Tuo tarpu Pagėgių policininkai pusantrų metų nuo savo algos skyrė po 50 ct. 1930 metais, nusipirkę knygų, jie taip pat atidarė biblioteką.
1937 metais Pagėgiuose pagaliau buvo įkurta valstybinė viešoji biblioteka. Ji buvo vienintelė Klaipėdos krašto valstybinė viešoji biblioteka su skaitykla. Naujai įstaigai buvo suteiktas antros eilės bibliotekos statusas, tačiau vietos valdžia bibliotekos išlaikymu nesirūpino ir prie šių darbų neprisidėjo. Todėl tuo rūpintis teko Švietimo ministerijai. Tų metų bibliotekos ataskaitoje rašoma: per dvejetą mėnesių – spalį bei lapkritį bibliotekoje apsilankė 496 žmonės. Iš jų – 388 moksleiviai, 63 tarnautojai, 45 prekybininkai. Visiems buvo išduota 460 knygų. Realiai 1939 metais biblioteka turėjo 700 knygų fondą, apie 100 pastovių skaitytojų, tarp jų daugiausia moksleivių. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, Pagėgių valstybinė viešoji biblioteka buvo perkelta į Plungę.